Lispa mokyklos būreliai gali būti ne tik prasmingas laiko praleidimas, bet ir užtikrintas žingsnis į ateitį. Šiandien jums pristatome interviu su architekte Agne Arlauskaite. Interviu metu Agnė pripažino, jog Lispos dizaino būrelis būtų palengvinęs studijas ir padėjęs tvirčiau žengti link svajonės tapti architekte. Kviečiame skaityti visą interviu.
1. Ar nuo pat mažų dienų norėjote būti architekte?
Susidomėjau architektūra dar vaikystėje. Man labai patiko menai ir tikslieji mokslai (matematika). Arkitektūra atrodė tobula specialybė sujungti šiuos gabumus.
2. Koks buvo jūsų kelias iki tapimo architekte?
Nuo ankstyvos vaikystės mokiausi piešti ir braižyti. Daugelį metų lankiau Marijampolės menų mokyklą, o vėliau ir Jaunųjų architektų ir dizainerių kursus (JADM) Vilniaus technikos universitete. Baigus mokyklą, įstojau į University of the West of England, Bristol (UWE), kur baigiau bakalauro studijas, o vėliau ir magistrą. Dabar dirbu ir studijuoju „Professional Practice and Management in Architecture”, tam kad tapčiau pilnai kvalifikuota architekte ir galėčiau atidaryti savo architektų įmonę.
3. Kodėl rinkotės studijas užsienyje, o ne Lietuvoje? Ar studijos pateisino lūkesčius?
Rinkausi studijas užsienyje, nes norėjau išmokti sklandžiai kalbėti angliškai. Pabaigusi mokslus Anglijoje, turėjau daugiau galimybių gauti darbą kitose šalyse Europoje ir dalyvauti įdomiuose pasauliniu mastu vykdomuose projektuose bei daugiau keliauti.
4. Ar Lispa mokyklos dizaino būrelis būtų galėjęs prisidėti prie lengvesnio studijų starto?
Manau, Lispa mokyklos dizaino būrelis būtų palengvinęs studijas ir suteikęs daugiau patirties naudojantis programomis, kurios yra būtinos universitete, norint pristatyti savo idėjas. Universitetas pirmaisiais metais skatino mus visus piešti ranka, tačiau antraisiais metais reikėjo dirbti prie projektų naudojant architektūrines programas, tokias kaip AutoCAD, SketchUp ir Revit. Taip pat Photoshop ir InDesign buvo naudojami ruošiant vizualizacijas ir pristatymus.
5. Papasakokite apie savo dabartinę veiklą. Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Neseniai pradėjau dirbti gibraltarės architektūros įmonėje Gamma Architects. Mano darbo diena dažniausiai būna ofise, kuriame mes dirbame prie projektų dizaino ir aptariame projektus su klientais. Kartais vykstame apžiūrėti naujus objektus, prie kurių dirbsime ateityje arba stebėti vykstančių statybų progresą.
6. Kokių asmeninių savybių ir techninių įgūdžių reikia norint dirbti jūsų srityje?
Reikia būti kūrybingam, gebėti gerai piešti ir turėti 3D suvokimą. Architektūroje dažnai tenka pristatyti ir paaiškinti savo idėjas klientams bei publikai, todėl reikia daryti prezentacijas ir pasipriešinti neigiamiems komentarams.
7. Ar prisimenate savo pirmą įgyvendintą statinį? Koks jis buvo?
Taip, mano pirmasis įgyvendintas statinys buvo modernus dviejų aukštų gyvenamasis namas Anglijoje, prie kurio dirbau nuo pat projekto pradžios iki pabaigos. Buvo įdomu matyti savo kūrinį realiame gyvenime, dalyvauti statybų procese ir bendrauti su inžinieriais, bandant išspręsti sunkumus, susijusius su pastato struktūra.
8. Gal turite kažkokių įdomių istorijų susijusių su savo profesija?
Įdomių istorijų neturiu, tačiau dirbdama architektūroje susidomėjau ir kitomis specialybėmis, tokiomis kaip interjero dizainas, grafinis dizainas, prekės ženklų kūrimas ir netgi kraštovaizdžio architektūra. Mokslai, kurie tęsiasi daug metų, išmokina žiūrėti į pasaulį kitomis akimis ir išvysto sugebėjimų, kurie pravers ateityje kuriant ir plėtojant savo verslą.
9. Ką patartumėte svarstantiems ar rinktis architekto profesiją?
Kaip jau minėjau, architektūra nėra lengva ar greita specialybė. Jau beveik 10 metų esu šioje srityje ir netrukus tapsiu pilnai kvalifikuota architekte. Užsienio universitetai skatina studentus padirbti prieš įgyjant pilną kvalifikaciją, kad turėtų daugiau gyvenimiškos patirties ir atrastų, kokia architektūra jiems labiausiai patinka. Esu dirbusi tiek mažose, tiek didelėse įmonėse, nuo mažų gyvenamųjų namų projektų iki dangoraižių. Manau, kiekvienas turėtų atrasti savo sritį.
Agnės Arlauskaitės darbai: